16 a. Mekoje Egipto sultono vietininkas Chair-bekas buvo uždraudęs kavos vartojimą. Jis rėmėsi Koranu, kuris neleido gerti musulmonams gėrimų, pasižyminčių energetinėmis arba jaudinančiomis savybėmis. Sultono Magometo IV valdymo metu kavos gerbėjus baudė mirtimi arba suvyniodavo į maišus nuo kavos ir įmesdavo į jūrą. Bet ir pati kava, ir atmosfera kavinėse buvo tokia maloni žmonėmis, jog buvo neįmanoma atsisakyti šio gėrimo net dėl Korano ar tikėjimo. Tad po ilgų kovų kava tapo labai populiari ir įsiviešpatavo kiekvienoje šeimoje. Arabų paprotys gerti kavą virto subtilia, rafinuota ceremonija.