Šeichas Abd-al-Kadir parašė: „Niekas negali pažinti tikros tiesos, kol neragavo kavos vaisingo gėrio”. Vokiečių natūralistas Bellus buvo pirmas, kuris pristatė kavos pupeles Europai. Kapitonas Džonas Smitas, prisidėjęs kuriant Džeimstaun gyvenvietę Virdžinijoje, įvežė kava į Ameriką.

Iki 1600 m. kavos gamybos procesas buvo laikomas po didžiuliu užraktu. Kavos pupeles buvo uždrausta išvežti iš Arabijos, buvo draudžiamas bet koks pupelių, skirtų dauginimui, platinimas (už šį nusižengimą bausdvo mirtimi!). Tik 1583 m. Vokiečių botanikas Leonardas Rauvolfas supažindino Europą su kava ir pirmą kartą aprašė kavamedį. Ačiū Jam už tai!

16 a. Mekoje Egipto sultono vietininkas Chair-bekas buvo uždraudęs kavos vartojimą. Jis rėmėsi Koranu, kuris neleido gerti musulmonams gėrimų, pasižyminčių energetinėmis arba jaudinančiomis savybėmis. Sultono Magometo IV valdymo metu kavos gerbėjus baudė mirtimi arba suvyniodavo į maišus nuo kavos ir įmesdavo į jūrą. Bet ir pati kava, ir atmosfera kavinėse buvo tokia maloni žmonėmis, jog buvo neįmanoma atsisakyti šio gėrimo net dėl Korano ar tikėjimo. Tad po ilgų kovų kava tapo labai populiari ir įsiviešpatavo kiekvienoje šeimoje. Arabų paprotys gerti kavą virto subtilia, rafinuota ceremonija.

Konstantinopolyje Osmanų imperijos turkams buvo įteisinta kava. Čia 1475 m. buvo atidaryta pirma kavos parduotuvė „Kiva Han“. Osmanų turkų įstatymai leisdavo moterims išsiskirti su vyru, jei jis kasdien neaprūpindavo namų kava. Būtent tada gimė patarlė: “Kava turi būti juoda, lyg pragaras, stipri lyg mirtis, saldi kaip meilė.”

Avicena (Abu ali al Husain ibn Abdalllah ibn Sina, sutrumpintai Ibn Sina, gydytojas ir filosofas, vienas iš pirmųjų aprašė kavos gėrimą. Jis davė jam pavadinimą „Bon“ – iki šių dienų Jemeno gyventojai kavos pupeles vadina šiuo pavadinimu.

Taip kava ėmė „keliauti“… Pasiekė Arabija, vėliau ir kitą raudonosios Jūros krantą, o tuomet plito po visą pasaulį. Būtent Jemene prasidėjo kavos auginimas terasiniuose soduose, vėliau ištisose plantacijose. Kava tapo itin populiari, ja mėgavosi net pranašas Muhamedas. Jis gėrė vyną pagamintą iš minkštosios kavos masės.

Arabų klajokliai, keliaudami Etiopijoje (tik šioje saloje kavamedžiai auga laisvai gamtoje), taip pat sužinojo apie žvalumą suteikiantį augalą. Jie išmoko gaminti kamuoliukus iš kavos pupelių ir taukų. Šis skanėstas padėdavo jiems ilgiau išlikti energingiems kelionių per neaprėpiamas dykumas metu. Klajokliai taip pat išmoko virti gėrimą iš kavos pupelių, kurį pavadino „gahve“. Laikui bėgant šis pavadinimas pasikeitė, į mums labiau žinomą – „kava“, „caffe“, „cafe“, „coffee.“

Sveiki, Vero Café šį pirmadienį jus pasitinka puikia kava Choco & Cherry, atnaujintu Twitter ir nauju dienoraščiu, kurį pradedame pasakojimo apie kavos istoriją pirmąja dalimi, o ištikimiausiems fanams – Vero Café naujienų, dienoraščio ir Twitter įrašų bendras RSS srautas – http://feeds.feedburner.com/VeroCafe

Kavą mėgsta visi, na gal ne visi, bet… beveik visi!
Kava šiandien yra pats populiariausias gėrimas pasaulyje, žinoma po vandens. Civilizuotas pasaulis neįsivaizduojamas be kavos vartojimo kultūros. Kava atskleidžia visas mūsų gyvenimo puses, pradedant nuo rytinio (įjungiančio) kavos puodelio, kavos pertraukėlės darbo metu, draugiško susitikimo prie kavos puodelio su pyragaičiu. Kava – priežastis daugelio malonių susitikimų su draugais, šeima ar tiesiog atpalaiduojančio laikraščio paskaitymo…

Kava… kava… kava… ar kada susimąstei kas atrado kavą?  Ar žinai kiek per dieną pasaulyje yra suvartojama kavos? Lažinamės jog nemanei, kad kavai yra parašytos ištisos eilės, dainos?..

Gal tavo aistra kavai dar labiau sustiprės, jei sužinosi apie ją dar šiek tiek daugiau?

Kava – garsiausia keliauninkė. Daugiau kaip 1000 metų kava keliauja po pasaulį. Pirmą kartą kavą atrado… OŽKOS…

1000 m. prieš mūsų erą…

Seniai, seniai Etiopijos kalnuose besiganančios ožkos aptiko žemaūgius medelius su šilkiniais lapais ir raudonomis uogomis. Kai ožkos paragavo lapelių ir uogų, jos taip įsiaudrino, kad piemuo negalėjo jų nuraminti. Piemuo nustebęs taip pat paragavo uogų… neskanios, paragavo lapelių – neskanūs…
Gamta, padarė viską, kas nuo jos priklausė, kad žmonės niekada nesužinotų kavos paslapties…
Taučiau, piemuo po kiek laiko pastebėjo, kad suvalgęs uogų ir lapų, ilga laiką jautėsi žvalus.
Vienuoliai iš artimiausio vienuolyno išgirdę apie šį fenomeną, bandymų metu nustatė, kad po ilgo pupelių mirkymo vandenyje gaunamas gėrimas, kuris jiems neleidžia užmigti daugiavalandinių pamaldų metu.